Sveiki atvykę! Välkommen

Šie puslapiai skirti žiniasklaidos atstovams ir visiems, kam rūpi, kas vyksta IKEA'oje.
Čia rasite mūsų pranešimus spaudai, informacijos apie naujas prekes ir įkvepiančių aukštos raiškos nuotraukų. Jei vis dėlto nerasite, ko ieškote, susisiekite su mumis el. paštu ziniasklaida@ikea.lt.
Dėl sutikimo naudoti IKEA‘os gaminius ir (ar) jų nuotraukas žiniasklaidos priemonėse, kreipkitės el. p. ziniasklaida@ikea.lt.


 
2019 01 17 

IKEA ir TV3 ieško norinčių nemokamai atsinaujinti namus

Šiandien startuoja IKEA ir TV3 bendras projektas „Namų idėja su IKEA“, kurio metu IKEA interjero dizaineriai septynioms šeimoms nemokamai atnaujins pasirinktas namų erdves. Patalpų pokyčių procesas taps 7 laidų ciklu, kurio metu interjero dizaineriai dalinsis realiais namų atnaujinimo pavyzdžiais bei praktiškais patarimais. Šalies gyventojai, norintys dalyvauti projekto atrankoje, kviečiami užpildyti anketas adresu: https://www.tv3.lt/namu-ideja-su-ikea/

„IKEA vizija – kurti gražesnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių. Gražesnis gyvenimas prasideda nuo patogių, jaukių namų. Šia laida, kartu su TV3, norime realiais pavyzdžiais skirtinguose Lietuvos gyventojų namuose parodyti, kaip spręsti kasdienius iššūkius: atnaujinti virtuvę, sutvarkyti gyvenamąjį kambarį, net mažiausią vonios kambarį paversti patogia namų erdve. Visus pokyčius sieksime įgyvendinti už tokią sumą, kuri būtų priimtina daugeliui lietuvių, ir parodyti tokias idėjas, kurias gyventojai galėtų įgyvendinti net nebūtinai iš karto, o po truputį pirkdami namams reikalingus sprendimus“, - sakė Eimantė Nemanė, IKEA interjero dizainerė, dalyvaujanti projekte. Pasak interjero dizainerės, namų erdvių atnaujinimas projekto dalyviams nieko nekainuos. 

„Tikime, kad šios laidos pritrauks gausų žiūrovų būrį. Mes kuriame pačias įvairiausias laidas ne tik žmonėms, bet ir apie žmones. Pasinaudoję unikalia televizijos galia ištraukiame į viešumą didžiausius talentus, sukuriame pramogų scenos žvaigždes, skatiname daryti gera ir padedame tiems, kuriuos likimas nuskriaudė, rodome ir pagerbiame paprastus, bet didelius darbus atliekančius žmones. Visa tai yra apie visus mus – Lietuvos žmones. Ir ši laida bus apie žmones – jų poreikius, iššūkius ir svajones bei praktiškus būdus pagerinti kasdienį gyvenimą“, – kalbėjo Arvydas Rimas, TV3 kūrybos direktorius.

Prasidėjo atranka 
Pirmas projekto „Namų idėja su IKEA“ etapas – norinčių atsinaujinti būstą atranka. Paraiškas teikti gali visi norintys Lietuvos gyventojai. Teikdami paraiškas jie turės nurodyti, kurią būsto erdvę labiausiai nori atnaujinti: gyvenamąjį kambarį, miegamąjį, virtuvę ir kt. Iš jų projekto komisija atrinks 7 dalyvius, kuriems bus atnaujinta jų pasirinkta erdvė, iš viso – 7 skirtingos namų vietos. 

Antrame projekto etape – specialioje TV3 laidoje „Namų idėja su IKEA“ bus rodoma kaip vyksta projekto dalyvių namų erdvių atnaujinimo darbai: aptariami reikalingi pokyčiai, renkami baldai bei sprendimai, derinami interjero elementai ir t.t. Kiekvienai namų erdvei bus skirta atskira laida, todėl žiūrovai ne tik matys prieš jų akis gimstančius pokyčius, tačiau gaus koncentruotų patarimų, kuriuos galės pritaikyti savo namuose. 

Laidos dalyviai varžysis tarpusavyje dėl galimybės laimėti pagrindinį prizą – viso būsto atnaujinimą. Šis sprendimas priklausys ir nuo TV žiūrovų – jie galės balsuoti už erdvę, kurios atnaujinimas labiausiai patiko. Laimėtojas, kuris paaiškės paskutinės laidos metu, bus išrinktas susumavus dalyvių ir žiūrovų balsavimo rezultatus. 

Pirmoji „Namų idėja su IKEA“ laida TV ekranuose pasirodys jau kovo pradžioje. 

Norintys dalyvauti projekto atrankoje, savo paraiškas turėtų pateikti čia: https://www.tv3.lt/namu-ideja-su-ikea/.

Anketas pateikti galima iki 2019 01 31. Projekto organizatoriai susisieks tik su atrinktais dalyviais. Projekto „Namų idėja su IKEA“ organizatoriai – UAB „Felit“ (IKEA Lietuva)  ir UAB „All Media Lithuania“ (TV3).

Atsisiųsti
2018 12 14 

Tarp tikrų ir dirbtinių eglučių – lygiosios

Kokią kalėdinę eglę rinktumėtės savo namams – gyvą ar dirbtinę? IKEA užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai mėgsta jas vienodai. 

IKEA Komunikacijos ir interjero skyriaus vadovė Eimantė Nemanė pasakoja, kad net 76 proc. respondentų neįsivaizduoja švenčių be kalėdinės eglutės, tačiau paklausus, kokią eglę jie puošia namie, nuomonės pasidalina po lygiai. 

„39 proc. lietuvių teikia pirmenybę gyvoms eglutėms, o 38 proc. – dirbtinėms, o štai latviams patrauklesnės tradicinės gyvos eglutės, kurias renkasi 61 proc. šios šalies gyventojų. Dar dalis žmonių šventes pasitinka namus puošdami eglišakiais ar kurdami netradicines eglutes. Nors alternatyvias eglutes šalyje renkasi dar retas gyventojas, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, galime numatyti, kad tokios tik populiarės“, – pasakoja E. Nemanė.

Prieš renkantis eglutę, specialistė siūlo įvertinti kiekvieno jų tipo privalumus ir trūkumus, taip pat atsižvelgti, ar jos derės prie namų interjero bei ploto.

„Gyva eglutė paprastai užima daugiau vietos, ją taip pat reikia labiau prižiūrėti. Jeigu eglutė auga vazone, reikėtų įvertinti, ar bus ją kaip išsaugoti iki pavasario, kada medelį bus galima sodinti lauke. Dirbtines eglutes dažnai lengviau pritaikyti prie kiekvienų namų interjero, jos užima mažiau vietos tiek papuoštos, tiek supakuotos laukti kitų metų. Taip pat jos tinkamesnės turintiems mažiau erdvės ar unikalų namų interjerą. Ieškantys netradicinių sprendimų ir kuriantys išskirtinio stiliaus namus gali rinktis net beržo ar pušies imitaciją“, – teigia ji.

Alternatyvios eglutės – ieškantiems originalumo
Interjero dizainerė pastebi, kad alternatyvios eglutės suteikia galimybę derinti dirbtinių eglučių privalumus ir gyvųjų skleidžiamą jaukumą.

„Alternatyvias eglutes galime sukurti net iš namie turimų daiktų ir medžiagų. Pavyzdžiui, eglute gali tapti jau supakuotos dovanos ar lentynoje stovinčios knygos. Tokie alternatyvūs ir individualūs sprendimai visuomet geriausiai atitiks namiškių poreikius, interjerą ir neužims per daug erdvės“, – pasakoja E. Nemanė.

Interjero dizainerė teigia, kad alternatyvias eglutes galima papuošti tiek jau turimomis dekoracijomis, tiek specialiai jai pagamintais papuošimais.

„Atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė žmonių turi bent kelias nostalgiją keliančias vaikystės ar praeities dekoracijas – jos papuoštų ir kuriamą netradicinę eglutę. Ją galima paįvairinti rankų darbo žaisliukais, vaikų piešiniais, karpiniais ar šeimos nuotraukomis. Išskirtinumo tokiai eglutei suteikia girliandos, be kurių Kalėdų neįsivaizduoja 44 proc. respondentų“, – teigia ji.

Specialistė primena, jog galvojantiems kokias dovanas dėti po egle, vertėtų rinktis tarp praktiškų, kasdien reikalingų daiktų kaip patalynė, indai ir pan. Mat to paties tyrimo duomenimis, daugiausia lietuvių pirmenybę teikia būtent praktiškoms dovanoms – 60 proc. Mažiausiai patraukli dovana yra dovanų čekiai – juos norėtų gauti tik 4 proc. respondentų. 

Atsisiųsti
2018 12 11

Kalėdos be nemalonių nutikimų: 
kaip saugiai puošti namus? 

Švenčių laukimas nebūtų toks ypatingas, jeigu ne tradicija puošti namus – namų dekoravimu džiaugiasi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ant eglutės kabinami dailūs stikliniai žaisliukai, elegantiškos žvakės, žybsinčios lemputės sukuria šventinę nuotaiką, tačiau ne visada yra saugiausi pasirinkimai, ypač jeigu namuose yra mažylių ar augintinių. Kaip sukurti šventinę nuotaiką be rizikos pasakoja „IKEA Lietuva“ interjero dizainerė Eimantė Nemanė. 

Nedidelės eglutės – ir estetiška, ir saugu
Neabejotinai svarbiausias švenčių atributas – Kalėdinė eglutė. Nors esame įpratę įsivaizduoti aukštą, skarotą eglę, atsiranda vis daugiau originalių alternatyvų, pavyzdžiui, nedidelės dekoratyvinės pušelės arba pavienės šakos. IKEA interjero dizainerė Eimantė Nemanė tikina, jog šie alternatyvūs sprendimai puikiai tinka ne tik dėl estetinių priežasčių (užima mažiau vietos namuose, neapkrauna erdvių), bet ir dėl saugumo. 

„Jeigu namuose yra augintinių, nedidelę eglutę galima užkelti ant žemo kavos staliuko – taip dar labiau išryškės dekoratyvinė jos funkcija. Mūsų asortimente taip pat turime dirbtines pušeles ilgais kotais, tad gyvūnėliams bus gerokai sunkiau pasiekti žaisliukais papuoštas šakas, o ir tik pradedantys vaikščioti vaikai negalės pačiupti už aukščiau kabančio žaisliuko“ – pasakoja E. Nemanė. 

Nors įprasta žaisliukus ant šakelių kabinti, saugesnis pasirinkimas – juos pririšti. Taip pat nepatartina rinktis sunkių, trapių žaisliukų, kurie kritimo atveju dužtų į smulkias šukeles; žaisliukai iš plastiko, tekstilės puošnumu nenusileidžia stikliniams, o namuose, kuriuose yra gyvūnų ir vaikų bus gerokai saugesni.

Saugiausios – LED girliandos
Be žaisliukų, namus ir eglutes populiaru puošti švytinčiomis girliandomis. IKEA specialistai pataria rinktis LED girliandas, kurios „draugiškos“ ir aplinkai, ir piniginei. 

„Norint vartoti atsakingiau ir prisidėti prie mus supančios aplinkos saugojimo, siūlyčiau rinktis LED girliandas, kurios turi daug pranašumų. Jos neįšyla, yra tvaresnės ir taupesnės, mat vartoja mažiau elektros energijos. Girliandas su laikmačiais galima nustatyti taip, kad po kurio laiko jos pačios išsijungtų“, – pasakoja E. Nemanė.

Pasak jos, puošiant kiemą ar namo išorę girliandomis, būtina atsižvelgti į jų ilgį ir įsitikinti, jog jos pritaikytos laukui - tai nurodo IP 44 standartas ant girliandos pakuotės, puošimui namuose skirtos girliandos jokiu būdu nėra tinkamos ir saugios naudoti lauke. 
Po švenčių papuošimus būtina tvarkingai suvynioti ir sudėti į dėžę, patikrinti, ar nėra sutrūkinėjusių, sulamdytų ar susinarpliojusių laidų.

„Labai svarbu girliandas sudėti į joms skirtas pakuotes, nemaišyti kartu su kitais kalėdiniais žaisliukais ir dekoracijomis, kad nesudužtų lemputės, nesusiraizgytų laidai ir jos būtų saugios pakartotiniam naudojimui“, - dėmesį atkreipia IKEA atstovė. 

Žvakių deginimas – tik pagal instrukciją
Žvakės – turbūt paprasčiausias ir greičiausias būdas sukurti šventinę nuotaiką namuose. Tačiau anot E. Nemanės, norint išvengti nemalonių nutikimų, būtina skaityti žvakių deginimo instrukcijas ir jų laikytis. Pasak jos, yra dvi svarbiausios taisyklės: nelaikyti žvakių arti tekstilės ar kitų greitai užsidegančių daiktų (ant žvakių pakuočių visuomet nurodomas saugus atstumas) ir net trumpam išeinant iš namų, žvakę užgesinti.

„Renkantis žvakes reikėtų atkreipti dėmesį į instrukcijas, kaip jos turėtų būti deginamos –reikalinga žvakidė ar ne, ar būtinas karščiui atsparus pagrindas ir pan. Būna pirkėjai guodžiasi, jog palikę degančią žvakę rado karščio apgadintą paviršių. Taigi vertėtų pasidomėti, kaip žvakes saugiausia deginti, nes kiekviena jų turi skiriamuosius ženklus ir instrukcijas”, - priduria E. Nemanė. 

Žvakių gamintojai taip pat ieško būdų, kaip kurti saugesnius gaminius. Naujo dizaino žvakės, pasižymi skaidria ir stabilia liepsna. Iš stearino pagamintos žvakės nesulinksta net šiltame, saulėtame kambaryje. 

Abejojant, ar nuo žvakės šventės šurmulio metu spėsite apsaugoti mažesnius vaikus ir gyvūnus, vertėtų rinktis dirbtines žvakes, kurios dega LED liepsna. Jos sukuria tokią pat nuotaiką kaip žvakės, tačiau neturi jokių saugumu rizikų, kurias kelia atvira liepsna. 

Atsisiųsti
2018 12 07

Prasidėjus kalėdiniam šurmuliui:
be ko švenčių neįsivaizduoja lietuviai ir latviai

Dviem trečdaliams lietuvių didžiausiu galvos skausmu artėjant Kalėdoms tampa klausimas, ką padovanoti artimiesiems ir draugams, rodo IKEA užsakymu atlikta apklausa. Jos duomenimis, tradiciniais šventės elementais laikomi ne tik Kalėdų eglutė ir bendra šventinė vakarienė – 40 proc. respondentų šių švenčių neįsivaizduoja be sniego.

Pradeda ruoštis vis anksčiau
IKEA Komunikacijos ir interjero skyriaus vadovės Eimantės Nemanės teigimu, atliktas tyrimas patvirtina kelerius metus pastebimą tendenciją, kad Lietuvos ir Latvijos piliečiai šventėms pradeda ruoštis vis anksčiau: „Beveik trečdalis lietuvių rūpintis dovanomis ir dekoracijomis ima dar lapkritį. Dar tiek respondentų prie jų prisijungia gruodžio pradžioje, tad gruodžio viduryje šventėms jaučiasi pasiruošę jau didžioji dalis žmonių“, – pasakoja specialistė.

Anot E. Nemanės, ilgesnis pasirengimas suteikia galimybę apgalvoti kiekvieną šventinio laikotarpio detalę, nepalikti svarbių darbų paskutinėms akimirkoms, kai visą savo dėmesį norisi skirti artimiesiems – be jaukaus laiko su šeima Kalėdų neįsivaizduoja 68 proc. lietuvių ir 61 proc. latvių.

„Tyrimas taip pat atskleidė, kad 38 proc. moterų Kalėdoms pradeda ruoštis dar lapkritį, šiek tiek daugiau – gruodžio pradžioje. Tuo metu vyrai rengtis žiemos šventėmis dažniausiai pradeda gruodžio viduryje (29 proc.), o kas dešimtas jų – tik prieš pat Kalėdas“, – pasakoja specialistė.

Pasak E. Nemanės, tyrimas taip pat parodė, kad moterys yra linkusios daugiau planuoti, bet ir daugiau išleidžia: „Pastebėjome įdomią sąsają tarp dovanų planavimo ir išlaidų kalėdiniams pirkiniams. Dovanų pirkimo teigia neplanuojantys 37 proc. lietuvių, tačiau 44 proc. sako visuomet išleidžiantys daugiau nei planuoja. Nustebino ir tai, kad mažiau planuoja vyrai nei moterys (atitinkamai 46 proc. ir 29 proc.), bet per daug išleidžiančios jaučiasi būtent jos (51 proc.), o ne vyrai (37 proc.)“.

Sunkiausia išrinkti dovanas artimiesiems
E. Nemanė pastebi, jog, kuo artimesnis žmogus, tuo sunkiau jam išrinkti dovaną. Šią tendenciją apklausos duomenys rodo tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.

„Respondentai sako, kad sunkiausia dovanas išrinkti antrajai pusei. Paradoksalu, tačiau tam žmogui, su kuriuo praleidžiama daugiausia laiko, išrinkti dovaną yra tikras iššūkis. Kaip sunkiausią užduotį tai įvardino 28 proc. lietuvių ir 25 proc. latvių. Tuo metu, ką išrinks sau, kolegoms ar draugams, rūpinasi vos 5–7 proc. lietuvių ir jų kaimynų. Keblumų kai kuriems kelia tinkamų dovanų parinkimas tėvams, vaikams ir kitiems artimiesiems – kaip sunkiausia tai įvardino 15–17 proc. apklaustųjų“, – teigia E. Nemanė.

IKEA Komunikacijos ir interjero skyriaus vadovė pataria dovanų rinkimo nepalikti paskutinei minutei.

„Daug nulemia žmogaus, kuriam dovana bus skirta, pomėgiai. Visada galima įteikti praktiškus daiktus – žvakes, virtuvės reikmenis ar tekstilės gaminius. Jei norite, kad dovana būtų ne tik praktiška, bet ir stilinga, pabandykite sukurti dovanų rinkinį. Tai padidins tikimybę padovanoti tai, ko žmogus iš tiesų nori. Maisto produktus gali lydėti jo serviravimo reikmenys, kosmetiką – rankšluostis. Tokių kombinacijų sugalvoti galima begalę“, – įžvalgomis dalijasi specialistė. 

Jei žinote, kokios spalvos vyrauja dovanos gavėjo namuose, galite jį pradžiuginti interjero ir namų dekoro prekėmis: „Šaltuoju metu laiku įvairūs tekstilės gaminiai suteikia namams jaukumo, tad galite padovanoti pagalvėlių, pledų ar net ypač praktiškų dovanų – pavyzdžiui, patalynės komplektą. Tyrimas parodė, kad beveik du trečdaliai lietuvių būtent tokioms dovanoms teikia pirmenybę. Įdomu, kad po jų rikiuojasi staigmenos (19 proc.) ir asmeniškos arba rankų darbo dovanos (16 proc.), o dovanų čekius norėtų gauti tik 4 proc. gyventojų. Tiesa, latviai staigmenas vertina dar labiau – jų laukia trečdalis kaimynų“ – pasakoja E. Nemanė.

Atsisiųsti
2018 12 03 

IKEA ir dizaineris Tomas Diksonas
ieškos būdų auginti maistą namuose

Švedijos baldų mažmeninės prekybos tinklas IKEA paskelbė apie bendradarbiavimą su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu dizaineriu Tomu Diksonu (Tom Dixon). Kartu jie tyrinės augalų auginimo mieste galimybes ir patars, kaip namuose įsirengti savo kambarinį sodą. Šiuo projektu siekiama rasti žmonėms prieinamų ir pažangių sprendimų, kad kuo daugiau augalų ir daržovių būtų auginami namuose.

Pasak projekto iniciatorių, namuose auginant daugiau žalumynų, būtų mažiau teršiama aplinka –sunaudojama mažiau vandens, degalų, kartu tai leistų sumažinti maisto atliekų kiekį. 

„Šiuo bendradarbiavimu norime prisidėti prie visuomenės požiūrio keitimo į maisto auginimą namuose. Siekiame įrodyti, kad ir mieste galima auginti daržoves, žalumynus. Maistas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam iš mūsų, o kartu su dizaineriais galime rasti sprendimų, kurie leistų jo užsiauginti net mieste“, – sako „IKEA Lietuva“ Komunikacijos ir interjero skyriaus vadovė Eimantė Nemanė.

Lietuviams taip pat aktualu
Pasak E. Nemanės, lankantis lietuvių namuose dažniau matomos kambarinės gėlės, negu daržovės. 

„Vis rečiau matome, kad pavasarį žmonės daigintų įvairius daigelius, kuriuos vėliau persodintų pas save soduose. Kita vertus, yra pavyzdžių, kuomet virtuvėje ant palangės ar balkone auginamas vienas ar kitas prieskoninis augalas. Tikime, kad toks „kambarinis sodelis“ gyvenančius mieste priartins prie gamtos. Taip pat tai gali tapti interjero dalimi, kuri labai pagyvins ir papuoš namų erdvę“, – teigia E. Nemanė. 

Ekspertė priduria, kad ši IKEA iniciatyva turėtų būti artima ir vyresniajai kartai, kurie yra pratę užsiauginti daržo gėrybes savo soduose, ir jauniems miestų gyventojams. 

„Pastebime tendenciją, kad didėjant susidomėjimui sveika gyvensena, tvariu vartojimu, atsiranda besidominčių galimybėmis užsiauginti žalumynų, daržovių mieste ir savo namuose. Galimybės tai daryti patogiai ir stilingai miestuose padėtų skatinti šį teigiamą pokytį“, - sako E. Nemanė. 

Pirmuosius „kambarinius sodus“ bus galima įvertinti jau kitais metais Londone. IKEA ir Tomas Diksonas pirmą kartą savo idėjomis pasidalys 2019 m. gegužę Jungtinėje Karalystėje vyksiančioje gėlių ir dekoratyvinės sodininkystės bei kraštovaizdžio parodoje „Chelsea Flower Show“. Visuomenei bus pristatytas sodas, kuris skatins pamąstyti apie aplinkos ateitį ir tai, kaip svarbu maistą auginti patiems. Pirmiausia didžiausias dėmesys bus skiriamas informuoti apie maisto auginimo namuose svarbą, o jau 2021 m. IKEA turėtų pristatyti sprendimus, padėsiančius tai įgyvendinti kiekvienuose namuose. 

Atsisiųsti
2018 11 27 

IKEA atšaukia iš rinkos dalį stalų GLIVARP

IKEA atšaukia iš rinkos dalį stalų GLIVARP. Pirkėjai, įsigiję atšaukiamus stalus, kviečiami grąžinti juos į parduotuvę IKEA arba prekių užsakymo ir atsiėmimo vietas Kaune, Klaipėdoje bei atgauti sumokėtus pinigus arba iškeisti į kitą pasirinktą stalą. Grąžinant prekę kasos kvito pateikti nebūtina. 

Iš rinkos atšaukiami tik balti stalai GLIVARP su matinio stiklo stalviršiu, kuriuos pirkėjai galėjo įsigyti nuo 2017 m. vasario mėnesio. Atšaukimas vykdomas gavus vartotojų skundų apie nukritusias ištraukiamąsias stalų dalis. IKEA skiria ypatingą dėmesį produktų saugumui – visos IKEA prekės yra tikrinamos ir atitinka gamybos standartus bei teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju gavus vartotojų skundų imamasi atsargumo priemonių ir stalai GLIVARP atšaukiami iš rinkos visame pasaulyje. 

Atsisiųsti
2018 11 23

IKEA atsakė pokštą parduotuvėje iškrėtusiai porai:
darbuotojai eksponuoja savo nuotraukas

Praėjusią savaitę jauna vilniečių pora iškrėtė pokštą ir visas IKEA Lietuva parduotuvėje esančias įrėmintas nuotraukas pakeitė savo asmeninėmis. Nors poros fotografijų parduotuvėje nebeliko, IKEA darbuotojai į iššūkį atsakė visuose rėmeliuose eksponuodami savo asmenines nuotraukas. 

„Jaunoji pora rašė, jog IKEA parduotuvėje visas nuotraukas pakeitė savomis, siekdami, kad eksponuojamos fotografijos būtų originalios. Tačiau ko vilniečiai nežinojo, jog nuotraukos IKEA kambariuose nėra atsitiktinės“, - sakė Kristina Mažeikytė, IKEA Rinkodaros vadovė Baltijos šalims. 

Pasak jos, dalis IKEA kambariuose naudojamų fotografijų yra asmeninės, sukurtos IKEA darbuotojų. Kita dalis yra atrinktos iš IKEA archyvų pagal ekspozicinių kambarių scenarijus, pavyzdžiui, jeigu interjeras sukurtas vyresnio amžiaus porai, tai visos nuotraukos šiame kambaryje būtent tai ir atspindės. 

„Norėdami tai parodyti, IKEA darbuotojai pakeitė visas ekspozicinių kambarių nuotraukas į savo ir savo šeimos fotografijas. Iš viso pakeista beveik šeši šimtai fotografijų, į projektą įsitraukė kelios dešimtys IKEA darbuotojų“, - sakė K. Mažeikytė. 

Originalios darbuotojų nuotraukos IKEA parduotuvėje Vilniuje bus eksponuojamos savaitę. Po to fotografijos bus pakeistos į IKEA įprastas nuotraukas. 

Atsisiųsti
2018 10 04

IKEA Lietuvoje tapo pavyzdine IKEA parduotuve pasaulyje

IKEA parduotuvė Vilniuje tapo pavyzdine IKEA tinklo parduotuve pasaulyje. Tai trečioji tokia Švedijos mažmeninės prekybos baldais ir namų apyvokos reikmenimis tinklo parduotuvė pasaulyje. Iki šiol pavyzdinėmis pripažintos tik IKEA Yas Island parduotuvė Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei IKEA Delft parduotuvė Olandijoje.

„Šis įvertinimas reiškia, jog IKEA parduotuvė Vilniuje pavyzdingai įgyvendindama IKEA prekės ženklo reikalavimus geriausiai patenkina vietos vartotojų poreikius. IKEA Vilniuje jau buvo apdovanota kaip geriausia IKEA parduotuvė pasaulyje 2017 metais. Nuoseklus ir nuolatinis noras tobulėti užtikrino šiai parduotuvei bei jos komandai dar vieną pasiekimą. Būdama pavyzdine parduotuve IKEA Vilniuje įkvėps ir padės tobulėti kitoms IKEA parduotuvėms pasaulyje“, - sako Alberto Fossati, „Inter IKEA Systems B.V.“, valdančios IKEA frančizės teises pasaulyje, atstovas. 

Šis įvertinimas skiriamas tik toms parduotuvėms, kurios nuosekliai ir sėkmingai įgyvendina visus pasaulinio prekybos tinklo reikalavimus: užtikrina siūlomų baldų ir namų sprendimų patrauklią kainą, geriausią patirtį vartotojams, į vertės kūrimą įtraukia darbuotojus, efektyviai įgyvendina prekės ženklo reikalavimus ir pan. Toks pripažinimas reiškia, jog kitų šalių tinklo atstovai galės lankytis Lietuvoje mokytis gerosios patirties. 

„Pasaulyje šiuo metu veikia 423 IKEA parduotuvės. Vilniaus parduotuvė tapo trečiąja pavyzdine parduotuve. Tai reiškia, kad pirmaujame ne tik regione, bet ir pasaulyje, pirmiausia užtikrindami geriausią patirtį pirkėjams ir siekdami kasdienės IKEA vizijos – sukurti geresnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių. Šis pripažinimas – tai IKEA Lietuva parduotuvės komandos pastangų įvertinimas, įrodantis, kad imamės tinkamų priemonių mūsų pirkėjų lūkesčiams patenkinti“, - sako Martin Clarke, IKEA parduotuvės Vilniuje vadovas. 

Vienas iš svarbių vertinimo kriterijų, kurį privalo atitikti didžiausio pasaulyje baldų gamintojo pavyzdinės parduotuvės yra šalies rinkos lūkesčių išpildymas, įvertinant vietines tradicijas, pirkėjų įpročius bei gyvenimo sąlygas. Tarp visų pavyzdinėms parduotuvėms keliamų reikalavimų vertinami tokie kriterijai, kaip prieinama kaina, tinkamas IKEA prekės ženklo pozicionavimas, platus prekių ir paslaugų asortimentas. Pavyzdinį įvertinimą gavusi parduotuvė privalo siūlyti žemiausias kainas rinkoje, komunikuoti švediškąjį kompanijos identitetą, pirkėjams siūlyti mažiausiai 7200 prekių asortimentą, teikti nustatytą paslaugų spektrą, pradedant baldų projektavimu ir baigiant jų surinkimu. 

Švedijos kompanija siekia, kad iki 2020 m. 12-14 IKEA parduotuvių visame pasaulyje įgytų pavyzdinių parduotuvių įvertinimą. Pirmoji tokį pripažinimą 2018 m. sausį gavo IKEA Yas Island parduotuvė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antrąja pavyzdine parduotuve gegužės mėnesį išrinkta IKEA Delft Olandjoje, o trečioji pavyzdinė parduotuvė pasaulyje – IKEA Lietuva – šio įvertinimo sulaukė šią savaitę. Praėjusiais metais IKEA parduotuvė Vilniuje taip pat buvo išrinkta geriausia IKEA parduotuve visame pasaulyje. 

Atsisiųsti

IKEA atšaukia iš rinkos dalį lubinių šviestuvų CALYPSO

2018 09 26

IKEA atšaukia iš rinkos dalį lubinių šviestuvų CALYPSO, kuriuos pirkėjai galėjo įsigyti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Pirkėjai, įsigiję atšaukiamos partijos, pažymėtos skaičiais nuo 1625 iki 1744, šviestuvus, raginami juos atnešti į IKEA parduotuvę ir atgauti sumokėtus pinigus arba iškeisti į naują CALYPSO šviestuvą. Minėtos partijos šviestuvai atšaukiami gavus vartotojų skundų apie nukritusį gaubtą. 

Nors tikimybė, kad šių šviestuvų gaubtai nukris yra nedidelė, rūpinantis pirkėjų saugumu, iš rinkos atšaukiami visi minėtos partijos gaminiai ir Lietuvoje. Visi pirkėjai, kurie IKEA parduotuvėje įsigijo šiuos šviestuvus, kviečiami patikrinti jų pagaminimo partiją ir, radus skaičius nuo 1625 iki 1744, atnešti gaminį į parduotuvę Vilniuje arba prekių užsakymo ir atsiėmimo vietas Kaune bei Klaipėdoje. 
IKEA skiria ypatingą dėmesį produktų saugumui – visos IKEA prekės yra tikrinamos ir atitinka gamybos standartus bei teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, gavus vartotojų skundų, buvo imtasi atsargumo priemonių ir iš rinkos atšaukiami visi minėtos partijos gaminiai. 
Pirkėjų saugumas ir patogumas yra svarbiausias IKEA prioritetas. Siekiant pakeisti šviestuvą ar atgauti už jį sumokėtus pinigus, pirkimo kvito nereikės, užteks atsinešti iš rinkos atšaukiamą šviestuvą.

Toliau pateikiama instrukcija, kaip saugiai išmontuoti šviestuvą ir patikrinti, ar jis yra iš atšaukiamos partijos. 
 


1.    Atsargiai atlenkite judamą šviestuvo gaubto metalinį spaustuką. 



2.    Laikydami atlenktus judamus metalinius spaustukus, nuimkite šviestuvo gaubtą. 
3.    Suraskite keturženklį kodą. Jeigu šviestuvas pažymėtas skaičiais nuo 1625 iki 1744, jį reikėtų grąžinti į IKEA parduotuvę. 

  

Atsisiųsti
2018 08 30

Latvijoje atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė

Šiandien, rugpjūčio 30 d., Švedijos baldų mažmeninės prekybos įmonė IKEA atidarė pirmąją savo parduotuvę Latvijoje. Didžiausia Baltijos šalyse IKEA parduotuvė po vienu stogu pasiūlys daugiau nei 8000 baldų ir prekių namams. Iš jų 3000 prekių kainuos mažiau nei 10 eurų. Toks pat asortimentas už vienodą kainą prieinamas ir Lietuvos IKEA parduotuvėje.

“IKEA vizija, kurią norime atnešti į Latviją, yra siekis sukurti geresnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių. Pasiūlydami beveik 3000 namų prekių – nuo baldų iki namų dekoro elementų – už mažiau nei 10 eurų, norime parodyti savo įsipareigojimą Latvijos gyventojams suteikti funkcionalius, gražius, kokybiškus bet tuo pačiu metu prieinamus sprendimus ir prekes namams“, - sakė Inga Filipova, IKEA parduotuvės vadovė Latvijoje. Pasak jos, IKEA taip pat sieks geriausios pirkėjų patirties, todėl daliai baldų bus suteikiama iki 25 metų siekianti garantija, taip pat 90 dienų galimybė prekę grąžinti, jeigu dėl jos vartotojas persigalvojo.

Pasak I. Filipovos, pagrindinės naujienos, kurias IKEA atneš į Latvijos rinką, yra visiškai nauja patirtis vartotojams, kuriems visos idėjos bei sprendimai namams pateikiami po vienu stogu. Taip pat žemos kainos, platus asortimentas bei galimybė baldus jau tą pačią dieną parsivežti į namus, įskaitant ir tokias sistemas kaip spintos, virtuvės baldai.

„Prieš įžengdami į Latvijos rinką atlikome daugiau nei 30 tyrimų, kurių tikslas buvo suprasti Latvijos gyventojų poreikius ir svajones bei atitinkamai pateikti sprendimus, kad jų gyvenimas namuose taptų geresnis. Remdamiesi tyrimų ir stebėjimų išvadomis, siūlome tokius vietos rinkai pritaikytus sprendimus, kaip mažos virtuvės, namų organizavimo sistemos, vaikų kambariai skirti dviem vaikams, interjero sprendimai mažoms erdvėms”, - teigė IKEA parduotuvės Rygoje vadovė.

Didžiausia IKEA Baltijos šalyse
IKEA Rygoje bus didžiausia šio pasaulinio tinklo parduotuvė Baltijos šalyse – jos dydis siekia 34,5 tūkst. kv. m. Parduotuvė, kaip ir Lietuvoje, sudaryta iš penkių esminių dalių – pirkėjas savo kelionę pradeda ekspozicijų salėje antrame aukšte, kuris skirtas parodyti idėjoms ir interjero sprendimams. Po ekspozicijų erdvės yra prekybos salė, kurioje galima įsigyti kone visas prekes namams – nuo stalo įrankių iki namų dekoro elementų. Likusios parduotuvės dalys yra savitarnos zona, kurioje pirkėjai pasiima išsirinktus baldus ir jau tą pačią dieną gali juos parsivežti namo. Papildomų paslaugų zonos, kuriose pirkėjai gali užsisakyti prekių parvežimą į namus arba jas sugrąžinti, užsisakyti pirkimo išsimokėtinai paslaugas, užbaigia pirkėjo kelionę parduotuvėje.

Rygos IKEA parduotuvėje taip pat įrengtas 450 vietų restoranas, IKEA Bistro kavinė, kurioje parduodami lietuviams jau gerai žinomi dešrainiai ir ledai po 0,30 Eur, bei švediško maisto prekių parduotuvė, kurioje galima įsigyti tokius tipiškus švediškus maisto produktus kaip mėsos kukuliai, lašiša, bandelės su cinamonu.

Tvaraus gyvenimo namuose sprendimai
Be gero dizaino baldų ir funkcinių sprendimų namams už mažą kainą, Švedijos kompanija IKEA taip pat yra žinoma dėl savo dėmesio tvarumo iniciatyvoms. IKEA parduotuvėje Rygoje galima įsigyti daugiau nei 500 prekių, skirtų tvariam gyvenimui namuose. Taip pat dalis parduodamų baldų ir prekių yra pagamintos iš perdirbtų medžiagų.

„IKEA siekia sumažinti savo veiklos pėdsaką aplinkoje, tačiau kartu skatina ir tvarų gyvenimą namuose. Dėl šios priežasties Latvijos gyventojai IKEA parduotuvėje galės įsigyti energiją tausojančias LED lemputes, rinktis virtuves ar kėdes, pagamintas iš perdirbto plastiko. Tai ne tik tvarūs, tačiau ir dizaino apdovanojimus laimintys baldai“, - pasakojo I. Filipova.

Pats IKEA pastatas Latvijoje taip pat aprūpintas aplinką tausojančiais sprendimais: apšvietimui naudojamos tik LED lempos, saulės kolektoriai šildo vandenį, taikomos įvairios rūšiavimo technologijos.

Dėmesys šeimoms su vaikais
IKEA Rygoje bus patogi apsipirkimui šeimoms su vaikais. Daug dėmesio skirta tam, kad vaikams parduotuvės ir restorano erdvės būtų patogios: vaikams nuo 3 – 7 metų siūlomas nemokamas žaidimų kambarys „Småland, visos ekspozicijų salės sukurtos taip, kad vaikai jas galėtų išbandyti bei laisvai žaisti.

„IKEA parduotuvėje mes ne tik siūlome specialų baldų asortimentą vaikams – nuo kūdikio iki paauglio, tačiau ir įvairius sprendimus daiktams laikyti, skatinti kūrybiškumą, fizinį aktyvumą ir pan. Tuo pačiu metu siekiame, jog ir pati parduotuvė bei restoranas būtų patogūs vaikams. Norime būti ne tik baldų parduotuvė, tačiau ir vieta, kurioje šeimos gali maloniai praleisti laiką“, - sakė IKEA parduotuvės vadovė Latvijoje.

IKEA parduotuvė Rygoje yra miesto pakraštyje, 15 minučių kelio automobiliu nuo miesto centro (adresas: Bikeru g. 2, Dreilini, Stopini savivaldybė). Parduotuvės bei restorano darbo laikas toks pat kaip Lietuvoje, atitinkamai parduotuvė veikia nuo 10 val. iki 21 val., o restoranas dirba nuo 9.30 val. iki 20.30 val

Atsisiųsti
2018 08 22

IKEA tyrimas: lietuviai – tarp labiausiai savo namus mylinčių žmonių

Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta streso – lietuviai namuose labiausiai nesutaria dėl tvarkos ir asmeninės erdvės trūkumo. 

Lietuviai namuose jaučiasi geriausiai
IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviams namai yra viena svarbiausių erdvių gyvenime. Du trečdaliai respondentų ją apibūdina kaip ramybės uostą, beveik tiek pat – kaip vietą, kurioje jaučiasi geriausiai. 
Tuo tarpu pasaulyje ryškėja priešinga tendencija – per pastaruosius metus 70 proc. ūgtelėjo respondentų, teigiančių, kad jų gyvenamoji vieta nėra namai. Namais tarptautinio tyrimo dalyviai pradeda įvardinti erdves ir vietas, kuriose tiesiog jaučiasi saugūs ir priklausą. Ir nors tokių respondentų kol kas yra tik 29 proc., tačiau jų skaičius sparčiai auga. 
„Lietuvoje tik 21 proc. respondentų teigia, kad namai jiems tiesiog vieta pernakvoti. Tyrimas rodo, kad mums namai - tai erdvė, kurioje vyksta gyvenimas: čia mėgstame pasikviesti svečius (41 proc. respondentų), geriau perkame daiktus namams, negu dar vieną batų porą (37 proc.)“, – sako Kristina Mažeikytė, IKEA Rinkodaros vadovė Baltijos šalims. 
Rezultatų pristatyme dalyvavę redaktorė Jurga Baltrukonytė ir fotografas, dailininkas Algis Kriščiūnas pripažino, kad jų gyvenimo būdas labiau atitinka globaliai vyraujantį požiūrį į namus, nei Lietuvoje pastebimas tendencijas. 
„Šiuo metu namais vadiname tris skirtingas vietas – Kanarų salas, Vilnių ir savo pirmuosius – „atsiminimų“ – namus. Vienintelių, pačių tikriausių namų tiesiog neturime. Šį jausmą kuria aplink esantys žmonės, o ne fizinis būstas. Kur esame kartu – ten ir jaučiamės kaip namuose. Tiesa, fiziniai namai mums irgi svarbūs: ten keliauja mūsų knygos, mielos senienos, vyksta gyvenimas“, – teigia pora. 

Trečdalis norėtų gyventi su mažiau daiktų
Nors lietuviai kalba apie namus kaip ramybės uostą, tačiau tyrimas rodo, kad esame ir viena dažniausiai namuose diskutuojančių tautų. Net 7 iš 10 lietuvių ir latvių namuose pasiginčija su namiškiais. Pagrindinės nesutarimų priežastys – ne vietoje padėti asmeniniai daiktai (46 proc.), nesutarimai dėl daiktų, kuriuos reikėtų išmesti (32 proc.) ir asmeninės erdvės trūkumas (27 proc.). Remiantis pasaulinio tyrimo rezultatais, mažiausiai namuose diskutuoja danai bei japonai – tik 3 iš 10, tačiau nesutarimų priežastys panašios visame pasaulyje. 
„Įvardindami nesutarimų priežastis, respondentai labai aiškiai nurodo ir kas padeda problemas išspręsti. Įvardindami stresą dėl per daug daiktų, lietuviai iš karto pasako, kad bandydami tai spręsti jie dukart pagalvoja prieš įsigydami kokį nors naują daiktą, taip pat teigia, kad sumažinę daiktų kiekį jaučiasi geriau. Tačiau net jei 35 proc. apklaustųjų norėtų gebėti gyventi su mažiau daiktų, 44 proc. pripažįsta vis dėl to nesugebantys jų išmesti“, – sako K. Mažeikytė. Pasak jos, būtent tokios įžvalgos padeda formuoti IKEA katalogo turinį ir siūlyti sprendimus, aktualius vietos rinkoms. 

Nedrįsta prašyti asmeninės erdvės
Tyrimo rezultatų pristatyme dalyvavusi psichologė Irma Skruibienė teigia, kad namuose žmogui itin svarbi jo asmeninė erdvė. Tai pagrindžia ir respondentų atsakymai – 7 iš 10 lietuvių pripažįsta, kad asmeninė erdvė jiems suteikia ramybę, 6 iš 10 teigia, kad ji užtikrina pasitenkinimo jausmą. Visgi, tyrimo rezultatai parodo, kad prašydami asmeninės erdvės patogiai jaučiasi tik ketvirtadalis lietuvių. Tuo metu pasaulyje beveik 60 proc. respondentų sako, jog moka apibrėžti savo asmeninę erdvę namie. 
Psichologė ragina drąsiau pasakyti apie asmeninės erdvės poreikį.
„Esame linkę manyti, kad paprašę daugiau erdvės sau, sukursime bendrauti vengiančio žmogaus įspūdį, tačiau išties šis poreikis – natūralus ir svarbus darniems santykiams. Jei vengiame jį patenkinti, po truputėlį besikaupianti įtampa gali virsti nesutarimais ir ginčais, kylančiais dėl nereikšmingų smulkmenų“, – teigia namų psichologijos specialistė. 
Namuose nerandantiems asmeninės erdvės I. Skruibienė pataria atidžiau pažvelgti į savo poreikius ir būdus juos iškomunikuoti. Anot psichologės, dažnai šias erdves turime išsirinkę pasąmoningai, tiesiog šeimos nariams garsiai apie jas nepranešame. Tam nebūtina visa kambario erdvė – pakanka baldo ar konkretaus namų kampelio. Kaip rodo tyrimo duomenys, daugiau nei ketvirtadaliui (27 proc.) lietuvių svarbiausia asmeninė erdvė yra sava lovos pusė, nedaug savo svarba nusileidžia ir darbo stalas (24 proc.), į antrą planą nustumdami lentynas spintose, vietą ant sofos ar prie valgomojo stalo. 

Atsisiųsti
2018 08 16

IKEA plečiasi į Latviją, rugpjūčio 30 d. atidaro parduotuvę Rygoje

IKEA, Švedijos baldų mažmeninės prekybos įmonė, rugpjūčio 30 d. atidarys pirmąją parduotuvę Rygoje, Latvijoje. Didžiausios Baltijos šalyse IKEA parduotuvės plotas sieks 34,5 tūkst. kvadratinių metrų, pirkėjams bus pasiūlyta daugiau nei 8000 skirtingų švediško dizaino baldų ir namų įrengimo prekių.

“Šiandien pradedame skaičiuoti dienas iki pirmosios IKEA parduotuvės Latvijoje atidarymo. Nuo rugpjūčio 30 d. jau sveikinsimės su pirmaisiais didžiausios IKEA parduotuvės Baltijos šalyse lankytojais. Mūsų vizija yra kurti gražesnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių, pasiūlant gero dizaino, funkcionalius baldus bei namų sprendimus už visiems prieinamą kainą”, - sako Inga Filipova, IKEA parduotuvės Latvijoje vadovė.

“Šiandien pradedame skaičiuoti dienas iki pirmosios IKEA parduotuvės Latvijoje atidarymo. Nuo rugpjūčio 30 d. jau sveikinsimės su pirmaisiais didžiausios IKEA parduotuvės Baltijos šalyse lankytojais. Mūsų vizija yra kurti gražesnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių, pasiūlant gero dizaino, funkcionalius baldus bei namų sprendimus už visiems prieinamą kainą”, - sako Inga Filipova, IKEA parduotuvės Latvijoje vadovė.

Parduotuvė veiks nuo 10.00 iki 21.00 val., restoranas – nuo 9.30 iki 20.30 val. 
IKEA frančizės valdytojas Latvijoje yra „Paul Mason Properites“, SIA, priklausanti savininkams, valdantiems ir IKEA parduotuves Lietuvoje ir Islandijoje. Iki šiol investicija į IKEA parduotuvę Rygoje pasiekė 50 mln. Eurų.

Atsisiųsti
2018 07 30

75-metį švenčianti IKEA: jaunimas grįžta prie senelių ir tėvų baldų

Kas antras lietuvis simpatizuoja praėjusio amžiaus baldams ir interjero detalėms. Praėjusių dešimtmečių interjerais labiau žavisi jaunesnė auditorijos dalis, kuri atsigręžia į savo senelių ir tėvų laikus. IKEA Lietuva užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad dviejuose iš trijų lietuvių namų bus bent vienas praėjusių dešimtmečių daiktas ar baldas. Švęsdama savo 75-metį IKEA pristato ribotą baldų kolekciją, kurioje atkurti legendiniai praėjusių dešimtmečių baldai. 

„Kuriant šiuolaikiškus naujus namus, nostalgija ir prisiminimai apie mūsų  tėvų ir senelių namus, nulemia šiandienos  baldų, šviestuvų ir  interjero aksesuarų pasirinkimą. Tačiau net kai kalbame apie ilgesį praėjusio amžiaus baldams, mes nenutolstame nuo Lietuvai  artimo skandinaviško dizaino idėjų. Mat net mūsų senelių butai, namai miestuose ar kaimo trobos dažnai būdavo apstatytos  skandinavams  artima  dvasia“, – sako architektūrologė dr. Lina Preišegalavičienė. Ji teigia, kad skandinaviško dizaino principai kaip – racionalumas,  taupumas ir estetiškas spalvų derinimas yra taip pat ir lietuvių istorinio interjero bruožai.

Senieji baldai – iš tėvų namų arba specialių kolekcijų
Savo namuose daiktų iš praėjusių dešimtmečių turi net du iš trijų apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Dažniausiai randamos knygos (65 proc.), namų apyvokos reikmenys ir indai (58 proc.), smulkios interjero detalės ir senos nuotraukos (po 54 proc.). 

Gerokai rečiau lietuviai savo interjere yra išsaugoję baldus. Praėjusių dešimtmečių lovas turi tik 15 proc. apklaustųjų, skrynias 19 proc. apklaustųjų, tiesa, dauguma jų – aukščiausias pajamas gaunantys respondentai. Visgi, bent jau keturiuose iš dešimties namų galima rasti kelių dešimtmečių senumo stalų (43 proc.), spintų (45 proc.), kėdžių (40 proc.). Dažniausiai senieji baldai atkeliavo iš tėvų namų (66 proc.), dar pusė daiktų atkeliavo iš senelių namų. Mažiausiai praėjusių laikotarpių daiktų pas respondentus namuose atsirado iš antikvariatų (11 proc.). 

„Pastaruoju metu baldų, interjero detalių su istorija paieškos sendaikčių krautuvėlėse, forumuose ar tam skirtose socialinių tinklų grupėse tapo pramoga ir laisvalaikio leidimo būdu. Norime išsiskirti, parodyti savo individualumą ne tik apranga, bet ir kurdami namų interjerus su istorija. Sekdama šią tendenciją, legendinius praėjusių dešimtmečių baldus specialioje riboto leidimo kolekcijos pristato 75 metų veiklą švenčianti IKEA. Rugpjūtį visame pasaulyje ir Lietuvoje bus pristatyti 6–7 dešimtmečio populiariausi baldai. Spalį pasirodys 8–9 dešimtmečių kolekcija, o metų pabaigoje – amžių sandūros baldai“, – pristato Eimantė Nemanė, IKEA Komunikacijos ir interjero skyriaus vadovė. Daugiau nei keturios dešimtys skirtingų laikotarpių daiktų nuo indų, pagalvėlių iki lempų ir sofų grįžta atnaujinti, pritaikyti šių dienų gyvenimui bei už geresnę kainą, nei atitinkami modeliai įprastose kolekcijose. Pavyzdžiui, ikoniškasis fotelis „Strandmon“ dabar apvilktas turkio spalvos aksomu, o „Knasjo“ šviestuve – tik LED lemputės. 

Niekas nesiilgi kilimų ant sienų 
Emocinis prisirišimas – bene pagrindinė praėjusių dešimtmečių baldų populiarumo priežastis. 60 proc. respondentų atskleidė, kad šie daiktai jiems primena šeimos narius, artimus žmones, šiek tiek daugiau nei trečdalis vertina senųjų baldų autentiškumą, ketvirtadalis teigė, kad jiems patinka derinti įvairių laikotarpių ir stilių baldus. Visgi, kiek mažiau 30 proc. gyventojų tvirtino, jog senieji baldai jiems atrodo tvirtesni ir patikimesni, tiesa, dažniausiai tuo įsitikinę vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai. 

Į kai kuriuos senųjų laikų interjero sprendimus respondentai žvelgia ir su ironija. Paklausti, kurie praėjusių dešimtmečių sprendimai jiems atrodo kaip didžiausi nesusipratimai, dauguma minėjo ant sienų kabinamus kilimus (75 proc.), gėrimų skardinių ir panašių daiktų kolekcijas virtuvėse (53 proc.), sekcijas svetainėse (42 proc.). 

„Žinoma, kai kurie praeities interjero elementai gali būti sunkiai suprantami, tačiau ir interjero mados yra cikliškos, todėl neturėtume nustebti po kelerių metų vėl pamatę sienas puošiančius kilimus, gal kita forma, kitos stilistikos, tačiau sprendimai kartojasi“, – sako E. Nemanė. Pasak jos, norint moderniame interjere įkomponuoti praėjusių laikų baldus, patartina laikytis vieno esminio principo. 

„Eklektika, kai namuose derinami skirtingi stiliai, laikotarpiai dabar yra labai madinga. Tačiau svarbiausia yra nepadauginti skirtingų spalvų, faktūrų. Pavyzdžiui, itin moderniame interjere kaip akcentas gerai „suskambės“ klasikinio modelio „Strandmon“ fotelis – daugiau nieko maišyti ir nebereikėtų. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir derinant spalvas, medžiagas“, – pataria interjero dizainerė. 

Pirmoji IKEA 75-erių metų kolekcijos dalis IKEA parduotuvėje Vilniuje pasirodys rugpjūtį. Ją sudarys šiek tiek daugiau nei 10 skirtingų 6–7 dešimtmečių baldų bei indų elementų. 

Atsisiųsti
2018 05 31 

IKEA tyrimas: namuose vaikams skiriama daugiau erdvės, tačiau trūksta žinių apie saugumą

IKEA tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti. Lietuviai savo atžaloms taip pat skiria daugiau namų ploto negu patys sau, tačiau pripažįsta, kad vis dar trūksta žinių apie vaikų saugumą namuose bei priemonių vaikų buičiai palengvinti.

Kasmet švedų baldų ir namų prekių gamintoja IKEA atlieka sociologinius etnografinius tyrimus, kurių metu tyrėjai lankosi skirtingų miestų gyventojų namuose ir analizuoja žmonių gyvenimo sąlygas bei poreikius. Komentuodama tyrimo rezultatus IKEA patogių namų dizainerė Vaiva Klezienė sako, jog visus respondentus vienija ta pati problema - kur sutalpinti daiktus. 

„Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis buto dydis Lietuvos miestuose yra šiek tiek daugiau nei 61 kv. m. Nedidelis gyvenamasis plotas, greičiausiai, ir yra viena iš priežasčių, kodėl visus be išimties respondentus, ir gyvenančius po vieną, ir su šeima, vienija ta pati problema – kur sutalpinti daiktus. Vaikus auginantys tėvai sprendžia ir papildomus klausimus – kur vidutinio dydžio bute sudėti žaislus, besikeičiančių sezonų rūbus bei batus, taip pat vaikiškus vežimėlius ar dviračius“, - pasakoja V. Klezienė. Pasak interjero dizainerės, paklausti apie svajones vieni namuose gyvenantys asmenys minėjo erdvias virtuves, o tėvams labiausiai trūksta drabužinių, daugiafunkcių baldų, sandėliukų bei erdvių balkonų. 

Namuose – daugiau erdvės vaikams negu tėvams 
Pasak V. Klezienės, tyrime dalyvavusių respondentų namuose vaikams buvo skiriama daugiau namų erdvės negu tėvams. 
„Iš tyrimo rezultatų matyti, kad tėvai namuose vaikams skiria daugiau erdvės: vaikų ir kambariai didesni (respondentų namuose vaikams skirti kambariai buvo iki 15 kv. m, o suaugusiųjų erdvės - iki 13 kv. m), ir kiekvienas vaikas turi savo stalą, darbelių ar mokymosi vietą. O suaugusieji ramią darbo vietą įvardijo labiau kaip svajonę negu realybę“, - komentuoja patogių namų dizainerė. 
Tyrimas taip pat parodė, jog nors namuose vaikams ir skiriama nemažai vietos, tačiau tėvams dar trūksta žinių, kaip užtikrinti vaikų saugumą bei palengvinti jų buitį. 
„Iš patirties ir respondentų atsakymų galiu teigti, jog daugiausia abejonių ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams kelia visai šeimai skirtos namų erdvės. Jeigu vaikų kambariuose baldų dydžiai, aukščiai yra pritaikyti mažiesiems, tai jau koridoriuje prasideda nepatogumai: kaip vaikams pasiekti viršutinius rūbus ir avalynę, virtuvėje – kaip pasiekti spinteles ar patogiai prisėsti prie stalo“, - pasakoja V. Klezienė. 

10 svarbiausių principų saugiems ir patogiems namas
Pasak specialistų, norint įrengti namus, saugius ir patogius vaikams, didelių investicijų nereikia. 
„Planuojant namų erdves vaikams investicijų nereikia daug, reikalingi minimalūs, elementarūs sprendimai. Kartais geriau ne pirkti ir pridėti, o kaip tik išimti ir sumažinti“, - sako V. Klezienė bei vardija svarbiausius principus ir sprendimus, kurie padidins namų saugumą ir patogumą ikimokyklinio amžiaus vaikams. 

1.    Įrengiant namus – žvelkite iš vaikų perspektyvos. Tai reiškia, kad jiems reikalingos lentynos, kabliukai, baldai turi būti lengvai pasiekiami ir jų akių lygyje. Jeigu reikia, šalia turi būti laipteliai – taburetės, kurios padės pasiekti aukštesnius paviršius. Žemiau vaikams pritvirtinti kabliukai ypač pravers koridoriuje viršutiniams rūbams pakabinti, vonioje – rankšluosčiams ir kt. 
2.    Vaikų kambario įrengimui rekomenduojame naudoti tik vaikams skirtus baldus, kilimus, tekstilę. Vaikams kuriami baldai, žaislai išbandomi ir sertifikuojami laikantis specifinių reikalavimų ir atsižvelgiant į galimą vaikų elgesį, pavyzdžiui, IKEA žaislai turi atlaikyti tempimo testus, kad lengvai neplyštų, baldai dažomi tik saugiais dažais.
3.    Įrengiant kambarius, baldus reikėtų surinkti ir naudoti tik pagal instrukciją. Baldus sustačius reikėtų įvertinti, ar jie nekelia pavojaus vaikams. Pavyzdžiui, IKEA dizaineriai, įrengę kambarį, jo saugumą vaikams tikrina vertindami, ar vaikai nuo baldų nenukris, neįstrigs, neužsivers jų ant savęs. Visa tai, ką galima, patartina papildomai pritvirtinti prie sienos.
4.    Rekomenduojame nestatyti baldų prie langų, ypač vaikų kambaryje, o jeigu vis dėl to baldas palei langą stovi, langų mechanizmai turėtų būti su užraktais, kad mažieji negalėtų jų atsidaryti. 
5.    Žaliuzės, roletai turėtų būti be reguliavimo virvelių, bent jau vaikų kambaryje. Paprastai užuolaidos vaikų kambariuose yra saugesnis pasirinkimas.
6.    Patartina vengti namuose auginti nuodingus augalus, o vaikų kambaryje gyvų augalų iš vis nepatariama laikyti, kad vaikams nekiltų pagundos jų paragauti. 
7.    Vaikams skirti šviestuvai turėtų būti iš saugių, nedūžtančių medžiagų, pavyzdžiui, plastikiniai, popieriniai, metaliniai, todėl netiks stalinės lempos su stikliniais gaubtais. Elektros laidai, lizdai, visuose namuose turėtų būti tvarkingi, izoliuoti ir kiek įmanoma paslėpti. 
8.    Virtuvėje reikėtų rinktis buitinę techniką su specialiais užraktais, kad vaikai patys negalėtų atverti orkaitės ar įjungti kaitlentės. Papildomam saugumui, ypač kol vaikai maži, pravers stalčių, durų, langų, aštrių kampų apsaugos. Indus taip pat patartina rinktis nedūžtančius (plastikinius arba metalinius), skirtus vaikams. 
9.    Daiktų laikymo sprendimų reikia ne tik estetikai, bet ir saugumui. Buitinė chemija, vaistai, skalbimo priemonės turėtų būti laikomos tik joms skirtose ir vaikams nepasiekiamose vietose. O visa tai, kas skirta ir naudojama vaikų, turėtų būti lengvai pasiekiama, lengvai sudedama ir laikoma būtent vaikų naudojimui skirtose dėžėse, stalčiuose. 
10.    Kambarys bus ne tik saugus bet ir estetiškas, jeigu baldus ir kitus sprendimus rinksitės iš vienos baldų šeimos. Svarbiausias principas, kad baldai, daiktai būtų gaminti vaikams bei atitinkamai sertifikuoti. 

Apie tyrimą:
Kasmet IKEA atlieka sociologinius etnografinius tyrimus, kurių metu tyrėjai aplanko kelias dešimtis šeimų, gyvenančių miestuose. Kokybinio tyrimo metu analizuojamos gyvenimo namuose sąlygos, problemos su kuriomis susiduriama įrengiant namus ir kt. Tyrimo metu derinami stebėjimo ir giluminio interviu metodai. Pirmasis 2018 m. tyrimų etapas buvo atliktas šių metų pavasarį. Jo metu buvo aplankyta 16 šeimų trijuose Lietuvos miestuose. 

Atsisiųsti