Džiaugsmas – vienas iš aštuonių esminių poreikių, kuriant gražesnį gyvenimą namuose. Deja, nepaisant to, kad 36 % Lietuvos gyventojų jis atrodo svarbus, namai šį poreikį ne visada patenkina. O tarp tų, kurie namuose retai arba niekada nejaučia džiaugsmo, tik 43 % yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu namuose (lyginant su 61 % Lietuvos vidurkiu).
Kuriant laimės akimirkas, namams tenka svarbus vaidmuo – jie nėra vien patogi ir praktiška vieta gyventi, veikiau erdvė, galinti mus pakylėti ir įkvėpti. Norime padėti džiaugsmui grįžti namo, būtent todėl naujausioje tyrimo „Gyvenimas namuose“ ataskaitoje nagrinėjame džiaugsmo temą: kaip šis jausmas pasireiškia namuose, kaip jį galima puoselėti ir kodėl šiandien tai svarbiau, nei kada nors anksčiau.
Kuriant laimės akimirkas, namams tenka svarbus vaidmuo – jie nėra vien patogi ir praktiška vieta gyventi, veikiau erdvė, galinti mus pakylėti ir įkvėpti. Norime padėti džiaugsmui grįžti namo, būtent todėl naujausioje tyrimo „Gyvenimas namuose“ ataskaitoje nagrinėjame džiaugsmo temą: kaip šis jausmas pasireiškia namuose, kaip jį galima puoselėti ir kodėl šiandien tai svarbiau, nei kada nors anksčiau.
2024 m. tyrimo „Gyvenimas namuose“ ataskaita
Kasmet kalbamės su žmonėmis iš viso pasaulio, siekdami geriau suprasti, ką jiems reiškia gyvenimas namuose ir kaip mes galime padėti jį pagerinti. Šių metų tyrimas „Gyvenimas namuose“ tyrinėja džiaugsmą, kaip vieną iš svarbiausių laimingo gyvenimo veiksnių. Apklausoje dalyvavo 38 630 vyresni nei 18 metų žmonės iš 39 pasaulio šalių, įskaitant 1 011 iš Lietuvos.Atsisiųsti naujausią ataskaitą
„Žmonėms patinka lankytis įvairiuose parkuose, restoranuose ir kitose vietose, kurios gražiai atrodo instagramo nuotraukose. Tačiau po pandemijos supratome, kaip svarbu panašų jausmą susikurti ir savo namuose.“
„IKEA Lietuva“ Interjero dizaino skyriaus vadovėMorta Bučinskienė
Džiaugsmo ekonomika ir laimės mokslai
Laimės siekimas virsta mokslu – džiaugsmo ekonomika. Žmonės remiasi džiugiomis akimirkomis namuose, kaip prieglobsčiu, saugančiu nuo kasdienio gyvenimo įtampų. Vis didesnė dalis supranta tiesioginį ryšį tarp savo aplinkos ir emocinės savijautos, o noras maksimaliai išnaudoti džiaugsmą – ir paversti jį pažangos varikliu – rodo išaugusią laimės ir pasitenkinimo svarbą.
Sveikatingumo ir laimės kontrkultūra
Kultūriniai judėjimai taip pat keičia mūsų požiūrį į psichologinę gerovę bei sveikatos ir laimės sampratą. Tyrimai apie „nocebo efektą“ atkreipia dėmesį į per didelės sveikatos stebėsenos pavojus, o tokie reiškiniai, kaip „tylus išėjimas iš darbo“ (angl. quiet quitting), rodo žmonių poreikį nubrėžti ribas, pailsėti ir atsigauti. Šie ir panašūs tradicinės produktyvumo sampratos iššūkiai atspindi platesnį pasipriešinimą „persidirbimo kultūrai“ ir galimam perdegimui. Tokiame kontekste namai tampa prieglobsčiu nuo pasaulio, reikalaujančio nuolat ką nors veikti, tačiau dėl džiaugsmo juose taip pat reikia pakovoti.
Džiaugsmo žemėlapis
Žmonės iš skirtingų pasaulio šalių džiaugsmą namuose patiria nevienodai:1. Apsikabinimai Lietuvoje
Be laiko, kurį skiria pomėgiams, lietuviai džiaugsmą randa ir mylimų žmonių glėbyje – 36 % lyginant su 35 % pasaulio vidurkiu.2. Pomėgiai Latvijoje
Latviai daugiausia džiaugsmo patiria užsiimdami savo pomėgiais – 34 % lyginant su 34 % pasaulio vidurkiu.3. Vienišiai Estijoje
Estai dažniausiai mėgaujasi laiku, praleistu vienumoje – 43 % lyginant su 33 % pasaulio vidurkiu.4. Laimės akimirkos Baltijos šalyse
Baltijos šalių gyventojai labiausiai džiaugiasi galėdami užsiimti savo mėgstama veikla – 38 % lyginant su 33 % pasaulio vidurkiu.5. Namų pokyčiai Italijoje
Italai labiausiai džiaugiasi tobulindami savo namus – 26 % lyginant su 22 % pasaulio vidurkiu.6. Maisto ruošimas Šveicarijoje
Šveicarija yra šalis, kurioje daugiausia žmonių mėgaujasi ką nors gamindami ar kepdami – 29 % lyginant su 22 % pasaulio vidurkiu.7. Laikas sau Nyderlanduose
Olandai yra vieni iš tų, kurie dažniausiai mėgaujasi laiku, praleistu vienumoje – 48 % lyginant su 33 % pasaulio vidurkiu.8. Glaustymasis Danijoje
Danija yra šalis, kurioje daugiausia žmonių džiaugiasi mylimųjų apkabinimais – 48% lyginant su 35% pasaulio vidurkiu.
9. Bendrystė Norvegijoje
Norvegai labiausiai mėgaujasi laiku, kurį praleidžia su kitais – 37 % lyginant su 23 % pasaulio vidurkiu.10. Patalai Suomijoje
Suomija yra šalis, kurioje daugiausia žmonių džiaugiasi švariai paklota lova – 33 % lyginant su 21 % pasaulio vidurkiu.
5 veiksniai, skatinantys džiaugsmą Lietuvoje:
- Laikas, skirtas mėgstamai veiklai (44 %)
- Mylimų žmonių apkabinimai (36 %)
- Namuose ruoštas maistas (30 %)
- Namų tobulinimas (27 %)
- Laiko leidimas vienumoje (26 %)
10 svarbiausių įžvalgų:
73%
Žmonės, kurie dirba iš namų, yra labiau patenkinti savo gyvenimu namuose, lyginant su 55 % šalies vidurkiu.58%
Žmonės, kurie namuose jaučiasi vertinami ir gali būti savimi, dažniau patiria džiaugsmą, lyginant su 41 % šalies vidurkiu.#1
Miegas yra svarbiausias geros savijautos namuose veiksnys – jis teigiamai veikia tiek psichinę (52 %), tiek fizinę (51 %) sveikatą.53%
Žmonės, kurie valgymą laiko socialine veikla, dažniau patiria džiaugsmą namuose, lyginant su 41 % šalies vidurkiu.58%
žmonių, turinčių augintinius, lyginant su 51 % šalies vidurkiu.78%
gyvūnų augintojų teigia, kad namai yra jų mėgstamiausia vieta, lyginant su 64 % šalies vidurkiu.72%
Žmonės, kurie juokiasi kartu su aplinkiniais, yra labiau patenkinti savo gyvenimu namuose, lyginant su 55 % šalies vidurkiu.44%
žmonių labiausiai mėgsta žiūrėti televizorių, taip pat skaityti. Maisto gaminimas (40 %) irgi lietuvių mėgstama veikla namuose.10%
žmonių sako, kad namai padeda atsiskleisti jų žaismingajai pusei.36%
žmonių supranta džiaugsmo vertę, tačiau namuose jo dažnai nepatiria.Laimės receptas
Kaip galime įnešti daugiau džiaugsmo į savo namus? Mūsų tyrimas atskleidė keturias pagrindines sritis, susijusias su laime namuose, ir veiksnius, kurie padeda arba trukdo jos siekti.
Puoselėdami aplinką, atliepiančią mūsų individualius poreikius ir kasdienius įpročius (kad ir kas tai būtų: jaukaus interjero kūrimas, dėmesys psichinei sveikatai ar džiaugsmo paieškos kasdieniuose ritualuose), stipriname ryšį tarp savo namų ir bendros savijautos.
Žaidimai ir kūrybinės veiklos, dažnai laikomos „vaikiškomis“, iš tiesų labai vertingos ir suaugusiesiems – jos padeda palaikyti gerą savijautą, priimti sąmoningesnius sprendimus ir gyventi prasmingiau.
Kai leidžiame savo namams būti tokiems unikaliems, kokie esame patys, buvimas juose tampa šiek tiek malonesnis. Net jei būstas nėra nuosavas, smulkūs pokyčiai namuose – ryškios interjero dekoracijos, išmaniosios technologijos, pojūčius žadinančios detalės ar emociškai brangūs daiktai – gali turėti didelės įtakos jausmui būnant juose.
Kartu valgydami, juokdamiesi ar bendraudami su artimaisiais (tiek gyvai, tiek virtualiai), galime susikurti aplinką, kuri puoselėja gerą savijautą, leidžia būti laimingiems ir daro kasdienį gyvenimą bent truputį gražesnį.
„Turime privilegiją pamatyti, išgirsti ir suprasti, kas iš tiesų svarbu Baltijos šalių gyventojams – su kokiais kasdieniais iššūkiais jie susiduria ir ko tikisi iš ateities. Keldami svarbius klausimus ir nuosekliai tirdami, kokią reikšmę žmonėms turi namai, kasmet ieškome sprendimų, kaip gyvenimą juose padaryti gražesnį.“
IKEA mažmeninės prekybos vadovė Baltijos šalimsInga Filipova
Norite sužinoti daugiau? Čia galite peržiūrėti išsamias šių metų ir ankstesnių tyrimų „Gyvenimas namuose“ ataskaitas.
Atsisiųsti naujausią ataskaitą
Ankstesnių tyrimų ataskaitos
Atsisiųsti naujausią ataskaitą
Ankstesnių tyrimų ataskaitos
